- vyskupiškas
- výskupiškas, -a adj. (1) KŽ; SD14, D.Pošk, N, L, LL8, vỹskupiškas (1), výskūpiškas (1) KI242, K, Rtr, NdŽ vyskupui priklausantis, jam būdingas: Výskupiška kepurė DŽ1. Výskupiškas sostas NdŽ. Prašome tave, idant kuriam ant šio svieto dovanoja vyskupišką urėdą, dangiškoj karalystėj dovanotumei užmokesnį brš. Tokims katalikams, tokims dievobaimingims vaikams mano iš gilumo širdies siunčiu maloniniausią padėkavonę ir palaiminimą vyskupišką M.Valanč.
výskupiškai adv. NdŽ, KŽ, DŽ1, vỹskupiškai; D.Pošk, L, výskūpiškai KI242, K, Rtr, NdŽ: Vỹskupiškai pasirėdęs dirmavojo vaikus Krš. Šv. Stanislovas, vyskupiškai apsidaręs, su būriu kunegų nuejo į bažnyčią M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
